zodziai.net

Išdavystė ir smurtas – tai ietys, nusmailintos abiem galais; tuos, kurie jų griebiasi, jos žeidžia smarkiau, negu jų priešus. (E. Brontė)

Ginklams žvangant, įstatymas tyli. (Ciceronas)

Ištikimos širdys pavojaus valandą glaudžiasi viena prie kitos. (A. Diuma)

Dar nė vienas, žuvęs kovoje už idėją, nemirė veltui. (L. Foichtvangeris)

Karas nieko neišsprendžia ilgesniam laikui. (L. Frankas)

Pralaimėjimas tik tada vertas paniekos, kai po jo seka pasidavimas. (A. Kroninas)

Ir priešas ieško jautriausios stygos. Kad ją nutrauktų. (S. J. Lecas)

Negalima sėkmingai kovoti, jei iš anksto atsisakoma pergalės. (V. Leninas)

Papirkęs niekada nesijauti nugalėjęs. (M. Martinson)

Esti tokių istorinių momentų, kai pralaimėjimai yra šiek tiek vertingesni už pergales. (D. Medvedevas)

Kova be pasiruošimo, be apgalvojimo ir be kitų pritarimo – tai išdavystė. (A. Morkus)

Vaikai ir kareiviai apie mirusius negalvoja. (Ž. P. Sartras)

Pergalė – meilės vaisius. (A. De Sent Egziuperi)

Žmogus teisus tik tiek, kiek jis neapkenčia karo. (A. De Sent Egziuperi)

Žaizdos, kurios padarytos, ginant sąžinės reikalą, turi savyje gydomojo balzamo. (V. Skotas)

Trissyk apsiginklavęs tas, kurio reikalas teisus. (V. Šekspyras)

Narsumas didėja kartu su pavojumi: kuo sunkiau, tuo jėgų daugiau. (F. Šileris)

Kai teisė negali išspręsti, sprendžia jėga. (F. Šileris)

Taikingąjį geriausiai apsaugo pati taika. (F. Šileris)

Karas vienodai apmokestina visus: iš vyrų paima kraują, iš moterų – ašaras. (V. Tekerėjus)

Geras vadas yra tas, kuris sunkiausiomis aplinkybėmis atsimena sudėtingą kiekvieno jam pavesto kovotojo sielą. (A. Tolstojus)

Taika yra pirmoji prielaida kultūrai vystytis. (A. Tolstojus)

Kas nebijo paaukoti gyvybės, randa jėgų ją apginti, kai tik pasitaiko galimybė. (Ž. Vernas)

Kas nugalėjęs keršija, tas nevertas būti nugalėtoju. (F. Volteras)

Širdis vienintelis paukštis, kuris pakenčia narvelį. (M. Andersenas Neksė)

Laisvai gyvena tiktai tas, kuris su džiaugsmu atlieka savo pareigas. (Ciceronas)

Žmogus negali būti laimingas be laisvės. (Dantė)

Žmonių laisvę užvaldo tiktai tas, kuris nuramina jų sąžinę. (F. Dostojevskis)

Niekas taip negundo žmogaus, kaip jo sąžinės laisvė. (F. Dostojevskis)

Laisvė yra suprastas būtinumas. (F. Engelsas)

Laisvė – aukščiausias tautos gėris. (A. Fransas)

Žmogus gimsta ne tam, kad vilktų grandines, bet tam, kad išskleistų sparnus. (V. Hugo)

Nėra tokių prarajų, per kurias laisvę mylintys žmonės negalėtų paduoti viens kitam rankų. (M. Jastrūnas)

Prievarta žmogų padaro viskam abejingą. Prievarta žmogų atbukina. (E. Mieželaitis)

Laisvas žmogus myli laisvę ir tada, kai jos netenka. (Ž. Ž. Ruso)

Pinigai, kurios turi, – laisvės įrankis, pinigai, kuriuos medžioji, – vergijos įrankis. (Ž. Ž. Ruso)

Įsakinėti ir klausyti – lygiai tas pat. (Ž. P. Sartras)

Kiekvienas žmogus turi tokias teises, kokias jis sau pats susikuria. (B. Saulytis)

Laisvė – tai kūrybos pradas, tai ieškojimas. Pravėrimas akių ir pakėlimas galvos. (I. Šeinius)

Laisvė yra tik tobulinimo įrankis. Ir savęs, ir kitų. (I. Šeinius)

Įstatymas dar nedavė nei vieno didvyrio, tik laisvė ugdo milžinus ir įkvepia žygiams. (F. Šileris)

Paklusnumas turi savo ribą. (V. Tekerėjus)

Laisvė yra turinys. Būtinumas yra forma. (L. Tolstojus)

Nėra tokių sąlygų, prie kurių žmogus negalėtų priprasti. (L. Tolstojus)

Atiduok žmogui viso pasaulio gėrybes, tik atimk iš jo laisvę, ir viskas bus atimta. (L. Tolstojus)

Kai nėra laisvės, nėra ir žmogaus. (L. Tolstojus)

Laisva asmenybė subręsta ir užsigrūdina tik įvairiausių žmonių draugijoj. (V. Vitmenas)

Tragiškumas – tai perėjimas iš laimės į nelaimę. (Aristotelis)

Motinos sielvartas yra sunkiausias. (M. A. Asturijas)

Sielvartas – išminties šaltinis. (D. Bainoras)

Sielvarto negalima išlieti ašaromis. Tikrasis liūdesys – tylėjimas, kai niekas nežino, kaip kenčia tavo siela. (A. Bikčentajavas)

Daug yra pasaulyje dalykų, kuriuos sunku pergyventi, bet reikia guostis tuo, kad galėjo būti dar blogiau. (B. Bjernsonas)

Išdidūs žmonės patys sau sukelia baisią širdgėlą. (E. Brontė)

Stiprus žmogus paprastai kenčia nesiskųsdamas, silpnas – skundžiasi nekentėdamas. (P. Buastas)

Nelaimė padaro žmogų opų, o nuolatinė kančia – neteisingą. (S. Cveigas)

Tylėjimas – paskutinis nelaimingojo džiaugsmas; niekam nerodykite savo sielvarto. (A. Diuma)

Išniekinta žmogaus prigimtis ir nusikaltusi širdis žiauriau keršija pačios sau, negu bet kuris žemiškasis teismas. (F. Dostojevskis)

Rauda neteikia paguodos, ji dar labiau aitrina ir drasko širdį. (F. Dostojevskis)

Stipriam žmogui kartasi labai sunku pakelti savo stiprybę. (F. Dostojevskis)

Kančia visada išliks su mumis, kol žmogus gyvens žemėje, kol jis mylės, džiaugsis, kurs. (A. Dovženka)

Nuo sviedinio žmogus gali žūti, nuo skriaudos jis tik akmenėja. (I. Erenburgas)

Atsiskyrėlis neturi piktesnio priešo už liūdesį. (A. Fransas)

Žmonių skunduose visada daug išminties. Išmintis – tai skausmas. (M. Gorkis)

Kiekvienas žmogus gali pergyventi savyje pasaulio pabaigą. Tatai vadinama nusivylimu. (V. Hugo)

Sielvartas – tai kvota. Joks teisėjas nėra toks smulkmeniškas, kaip sąžinė, tardanti pati save. (V. Hugo)

Žmogaus teisė į ašaras neįsisenėja. (V. Hugo)

Už debesies, kuris meta mums savo šešėlį, yra žvaigždė, skleidžianti mus šviesą. (V. Hugo)

Kokia gali būti ramybė be vilties. (A. Kamiu)

Kiekvienas kankinys tuo pačiu metu yra ir kankintojas. (V. Kubanevas)

Žmogui netinka žiūrėti atgal – jei jis taip daro, tai kenčia. (V. Lacis)

Pati skaudžiausia rykštė yra ta, kuria žmogus pats save plaka. (L. Metsaris)

Kančia – natūralus laimės ir džiaugsmo antipodas. (E. Mieželaitis)

Sielvartas jau pats savaime yra kilnus jausmas. (K. Miksatas)

Kančia turi turėti prasmę. (Z. Nalkovska)

Džiaukis ir dainuok su visu pasaliu, kentėk ir liūdėk vienas. (S. Nėris)

Nepalyginamai daugiau reikia sielotis dėl neįgyvendintų dalykų, negu dėl neįgyvendinamų. (K. Paustovskis)

Gebėjimas jausti liūdesį – viena tikro žmogaus savybių. (K. Paustovskis)

Tas, kuris nepatiria liūdesio, yra toks pat pasigailėtinas, kaip ir žmogus, nepažįstantis džiaugsmo arba nesugebantis pajausti, kas juokinga. (K. Paustovskis)

Sielvartas yra kaip lobis, atiduotas apsaugai. Kol saugome jį patys, net miegas bėga nuo mūsų, ir tik tada mums pasidaro lengviau, kai surandame kitą sargą. (B. Prusas)

Žmogus neturi teisės rodyti savo gailestingumo tam, kuris to neprašo. (R. Rolanas)

Žmogus kenčia. Kankina kitą. Ir ne visada tas, kuris kenčia, yra visų nelaimingiausias. (R. Rolanas)

Sielvartas visada yra susijęs su gyvenimo pulsu. (A. De Sent Egziuperi)

Liūdesys – tai troškimas kažko… ko trokšti yra, tik nėra žodžių tam pasakyti. (A. De Sent Egziuperi)

Raudom negalima kančių pagydyt. (V. Šekspyras)

Jei tu lieji ašaras dėl to, kad nėra saulės, – tu per ašaras nepamatysi žvaigždžių. (R. Tagorė)

Džiaugtis gali tik tas, kuris teikia džiaugsmą kitiems. (D. Bainoras)

Linksmumas – tai savybė, kuri labiausia apibūdina kitą žmogų. (F. Dostojevskis)

Kas myli žmones, tas ir jų džiaugsmą myli. (F. Dostojevskis)

Artimo žmogaus džiaugsmui sunku atsispirti. (D. Golsvortis)

Vargšai yra tie žmonės, kuriems netrykšta džiaugsmo ašaros. (T. Gangopadhajus)

Ir džiaugsmas, ir meilė yra sparnai į didžius darbus. (J. V. Gėtė)

Nėra pasaulyje didesnio, tikresnio džiaugsmo, kaip matyti atsiveriant prieš save didelę sielą. (J. V. Gėtė)

Džiaugsmas, kuri mes teikiame kitiems, yra žavus tuo, kad, užuot nublankęs, kaip kiekvienas kitas atspindys, sugrįžta į mus, dar labiau spindėdamas. (V. Hugo)

Didžiausias gyvenimo džiaugsmas – žinoti, kad mes esame mylimi. (V. Hugo)

Tikruoju džiaugsmu žmogus visada stengiasi dalytis su kitais. (L. Metsaris)

Kai per ilgai lauki, džiaugsmas pavirsta lyg ir liūdesiu. (K. Paustovskis)

Didis džiaugsmas nuvargina, kaip ir didi kančia. (V. Skotas)

Žmogus privalo stverti džiaugsmo mirksnį. (F. Šileris)

Ilgai mąstant apie prarastus džiaugsmus, jie atrodo žavesni ir mielesni. (V. Tekerėjus)

Džiaugsmą pažinsi tada, kai žinosi, kas yra ašaros. (L. Tolstojus)

Pasaulyje yra daug džiaugsmų, ir tai, kad žmogus gali vaikščioti, – tik vienas iš jų. (E. Voinič)

Viskas mirtinga. Amžinai gyventi skirta tik mokinai. Ir kai motinos nėra gyvųjų tarpe, lieka jos atsiminimas, kurio dar niekas nesiryžo išniekinti. (I. Babelis)

Jaunas gali mirti, senas turi. (Bavarų posakis)

Žmogui, įpratusiam gerbti save, mirtis lengviau pakeliama, negu pažeminimas. (N. Černyševskis)

Mirtis – nedidelis žodis, bet mokėti numirti – didelis dalykas. (D. Eliot)

Laikas – tai visa, kas žmogui duota, ir nuo mirties, kurios žmogus taip bijo ir nekenčia, jį skiria tiktai laikas. (V. Folkneris)

Žmogus nepasidaro mažesnis nuo to, kad jam nukerta galvą. (J. Fučikas)

Mirk ir vėl atgyk naujam gyvenimui. (J. V. Gėtė)

Kupina šilumos ir ištikimybės mirtis yra geriau, negu šaltas, neištikimas gyvenimas. (H. Heinė)

Sunkiausias dalykas pasaulyje – negyvas žmogus. (E. Hemingvėjus)

Mirti – tai niekis, – baisu negyventi. (V. Hugo)

Nemirtingieji apsigina patys ir gali ne[paisyti balsų, kurie juos koneveikia. (M. Jastrunas)

Didžiausia šlovė mirtingajam yra jo nemirtingumas. (B. Kelermanas)

Gyventi, numirti ir vien paaukštinti žemę kauburiu ar antkapiu – mažai. (R. Keturakis)

Negilus kapas gali sukelti gilias mintis. (A. Laurinavičius)

Gamtos atsinaujinimo procese vienodai reikšmingą vaidmenį vaidina ir gyvybės atsiradimas, ir mirtis. (A. Laurinčiukas)

Net ir paskutinė žmogaus gyvenimo valanda yra verta gyventi, kad ir kokia trumpa ji būtų. (A. Margeris)

Mirties akivaizdoje žmogus išvysta tai, ko visą gyvenimą ieškojo. (S. Nėris)

Mirties reikia bijoti tada, kai nėra pavojų, o ne pavojuose. (B. Paskalis)

Beveik kiekvienas palieka gyvenimą, nenuveikęs nė dešimtosios dalies to, ką jis būtų galėjęs nuveikti. (K. Paustovskis)

Mirties pašaukimas – tarnauti gyvybei. (V. Petkevičius)

Mirtis gali būti tokia pat didinga kaip ir gyvenimas. (B. Polevojus)

Kiekvienas mūsų nešioja savyje tarsi mažytes kapines, kuriose ilsisi tie, kuriuos mylėjome. (R. Rolanas)

Yra mirusių, kurie gyvesni už gyvuosius. (R. Rolanas)

Numirti – tai dar ne viskas: svarbu numirti laiku. (Ž. P. Sartras)

Kuo beprasmiškesnis gyvenimas, tuo sunkiau pakeliama mirtis. (Ž. P. Sartras)

Savižudybė – sunkiausia nuodėmė, jai nėra atpirkimo: ji – mirtis ir drauge – nusikaltimas. (F. Šileris)

Mirties siaubas baisesnis, negu pati mirtis. (F. Šileris)

Bailys mišta kiekvieno jam gresiančio pavojaus metu, drąsuolį mirtis ištinka tik kartą. (V. Šekspyras)

Mirties atspaudas teikia gyvenimo pinigui vertę: įgalina nupirkti už gyvenimą tai, kas tikrai brangu. (R. Tagorė)

Ab uno disce omnes (Vergilius) – Iš vieno spręsk apie visus.
Amat victoria curam (Catullus) – Pergalė mėgsta triūsą.
Amicum moneas secreto, laudes palam – Draugą bark slapta, girk viešai.
Amicus certus in re incerta cernitur (Cicero) – Tikrą draugą pažinsi nelaimėje.
Amicus cognoscitur amore, more, ore, re – Draugas pažįstamas iš meilės, elgesio,
žodžių, darbų.
Amicus Plato, sed magis amica veritas (Aristoteles) – Platonas draugas, bet tiesa – dar didesnė draugė, t.y. tiesa brangesnė už viską.
Amicus optima vitae possesio – Draugas – didžiausias turtas gyvenime.
Amor omnia vincit (Vergilius) – Meilė viską nugali.
Ars longa, vita brevis (Hippocrates) – Menas ilgaamžis, gyvenimas trumpas, t.y. meno
kūriniai gyvena ilgiau už kūrėjus.
Audiatur et altera pars (Seneca) – Tebūnie išklausyta ir antroji pusė.
Aut bene, aut nihil – Arba gerai, arba nieko.
Avaritia – scelerum mater – Gobšybė – nuodėmių motina.
Bis dat, qui cito dat (Publilius) – Dvigubai duoda tas, kas greitai duoda.
Bonum initium est dimidium facti – Gera pradžia – pusė darbo.
Citato loco (C.l.) – Cituotoje vietoje.
Cognosce te ipsum – Pažink pats save.
Commune periculum concordiam parit – Bendras pavojus gimdo santaiką.
Conscientia – mille testes (Quintilianus) – Sąžinė – tūkstantis liudininkų.
Cuivis dolori remedium est patientia (Publilius) – Kantrybė – vaistas nuo visų skausmų.
Cupido atque ira pessimi consultores (Sallustius) – Aistra ir pyktis – blogiausi patarėjai.
Disce, sed a doctis – Mokykis, bet iš mokytų.
Divide et impera! – Skaldyk ir valdyk!
Docendo discimus – Mokydami mokomės.
Dulce et decorum est pro patria mori (Horatius) – Malonu ir garbinga mirti dėl tėvynės.
Errare humanum est (Seneca) – Klysti yra žmogiška.
Est modus in rebus (Horatius) – Viskam yra saikas.
Et cetera (etc.) – Ir kita; ir taip toliau.
Ex lingua stulta veniunt incommoda multa – Kvailas liežuvis pridaro daug nepatogumų.
Ex malis eligere minima oportet (Cicero) – Iš blogybių reikia išsirinkti mažiausią.
Festina lente (Suetonius) – Skubėk lėtai.
Finis coronat opus – Pabaiga apvainikuoja darbą.
Gaudeamus igitur, iuvenes dum sumus – Taigi džiaukimės, kol jauni esame.
Historia est magistra vitae (Cicero) – Istorija yra gyvenimo mokytoja.
Homo non sibi soli natus est (Lucanus) – Žmogus yra gimćs ne tik sau vienam.
Ibi patria, ubi bene (Aristophanes) – Tėvynė ten, kur gera.
Id est (I.e.) – Tai yra; vadinasi.
Imago animi vultus est (Cicero) – Veidas – sielos atspindys.
Incognito – Slaptai.
In corpore – Visi (susirinko); visi drauge.
Lingua lapsa verum dicit – Suklupćs liežuvis pasako tiesą.
Litterarum radices amarae, fructus dulces (Cicero) – Mokslo šaknys karčios, vaisiai
saldūs.
Manus manum lavat (Seneca) – Ranka ranką plauna.
Memento mori – Atsimink, kad mirsi.
Mens sana in corpore sano (Iuvenalis) – Sveikas protas sveikame kūne.
Modus vivendi – Gyvenimo būdas.
Natura abhorret vacuum – Gamta nekenčia tuštumos.
Nemo nascitur doctus – Niekas negimsta mokytas.
Nescit vox missa reverti (Horatius) – Pasakytas žodis nesugrįžta.
Nihil est ab omni parte beatum (Horatius) – Niekas nebūna visiškai laimingas.
Non licet – Neleistina, nepridera.
Non scholae, sed vitae discimus (Seneca) – Mokomės ne mokyklai, o gyvenimui.
Nosce te ipsum! (Socrates) – Pažink pats save!
Nota bene! (N.B.) – Gerai įsidėmėk!
Novus rex, nova lex – Naujas karalius, naujas įstatymas.
Nulla regula sine exeptione (Cicero) – Nėra taisyklės be išimties.
Nunc aut nunquam – Dabar arba niekados.
Omne principium grave est – Kiekviena pradžia yra sunki.
O tempora, o mores! (Cicero) – Kas per laikai, kas per papročiai!
Per aspera ad astra (Seneca) – Per kančias į žvaigždes.
Persona non grata – Nepageidaujamas asmuo.
Plus minus – Maždaug.
Post scriptum (P.S.) – Po parašyto; prierašas pabaigus ir pasirašius laišką.
Pro et contra – Už ir prieš.
Potius sero quam nunquam (Livius) – Geriau vėliau negu niekad.
Quae nocent, docent – Kas kenkia, tas moko; iš klaidų mokomės.
Quod licet Iovi, non licet bovi (Seneca) – Kas leidžiama Jupiteriui, tas neleidžiama
jaučiui; t.y. tas pats dalykas ne visiems pritinka.
Quot capita, tot sententiae (Terentius) – Kiek galvų, tiek nuomonių.
Rem tene, verba sequentur (Cato) – Žiūrėk reikalo esmės, o žodžiai patys ateis.
Repetitio est mater studiorum – Kartojimas yra mokymosi motina.
Salus publica suprema lex (Cicero) – Žmonių gerovė – aukščiausias įstatymas.
Salve! Salvete! – Sveikas! Sveiki!
Sic erat in fatis (Ovidius) – Taip buvo likimo lemta.
Sic itur ad astra (Vergilius) – Taip einama prie žvaigždžių, toks kelias į garbę.
Si vis amari, ama (Seneca) – Jei nori, kad tave mylėtų, pats mylėk.
Si vis pacem, para bellum – Jei nori taikos, ruoškis karui.
Tempus vulnera sanat – Laikas gydo žaizdas.
Terra incognita – Nežinoma žemė; neištirta sritis; nesuprantamas dalykas.
Ubi lex, ibi poena – Kur įstatymas, ten ir bausmė.
Usus magister est optimus (Cicero) – Patirtis yra geriausias mokytojas.
Vanitas vanitatum – Tuštybių tuštybė.
Verba docent, exempla trahunt – Žodžiai moko, pavyzdžiai patraukia.
Veritatis oratio simplex est – Tiesos kalba paprasta.
Vox populi, vox dei (Seneca) – Liaudies balsas – dievo balsas.

Skrydžio malonumui pajusti parašiutas nereikalingas, jis reikalingas, jei norėsi tai pajusti ir antrą kartą.

Mokytis, mokytis ir dar kartą mokytis – trys nesuderinami dalykai.

Kiekvienas turi fotografinę atmintį, bet ne kiekvienas – juostelę.

Depresija – pyktis be entuziazmo.

Studentas iš pradžių nesupranta, vėliau – pripranta.

Garbingas politikas vieną kartą parsidavęs daugiau neparsidavinės.

Moterį šalia savęs galiu pakęsti tik nuo saulėlydžio iki saulėtekio.

Skelbimas: Darau plastines operacijas be narkozės. Mike’as Tysonas.

Aš užmigau bandydamas jus pažadinti!

Jeigu jums nusibodo gyventi, neskubėkite pasidalyti tuo su visais savo pažįstamais – jie gali nesuteikti jums progos persigalvoti…

Protinga mintis: Netikėk šviesoforu, tikėk transportu, važiuojančiu tiesiai į tave.

Duok žmoguj žuvį – ir jis visą dieną bus sotus. Išmokyk žmogų žvejoti – ir jis visą dieną sėdės valtyje alkanas.

Darwinas klydo teigdamas, kad žmogus kilęs iš beždžionės. Šis procesas dar tik prasideda.

Į “Windows” pakuotės sudėtį greitai įeis ir dantų pasta “Coolgates”.

Aliejinių dažų dėmės mažiau matysis ant jūsų marškinių, jeigu jūs jų daugiau nedėvėsit.

Gerai, kai žmona – šeimininkė virtuvėje, ledi svetainėje ir kekšė lovoje. Blogai – kai ledi virtuvėje, kekšė svetainėje ir šeimininkė lovoje.

Prieš pradėdamas svajoti pagalvok – o jeigu išsipildys.

Vedžiau gražią, pasirodė – protinga.

Moterys ne blogos ir ne geros: jos daug blogesnės.

Nespėsi vienam leisti atsisėsti tau ant sprando, o pasižiūrėk – jau ir eilė susidarė.

Viskas, kas nepavogta, – dingsta!

Brangink laiką! Tai medžiaga, iš kurios padarytas gyvenimas.

Atominė bomba visada pataiko į epicentrą.

Repino paveikslas “Atplaukėm”: visą naktį irklavom, bet valtį atrišti tai pamiršom, mintis..

Kai moteriai atšąla širdis, ima veikti galva.

Vyras – geriausia, ką gamta galėjo duoti moteriai.

Meilė akla, vestuvės – atveria akis.

Kad ir kiek maitintum pionierių, vis vien – Leninas gyvas!

Protingos mintys Niekada nesakyk seržantui, kad Žemė apvali, nes privers išlyginti…

Objektyvi realybė – tai paistalai, kurių atsiradimą sukelia alkoholio trūkumas kraujyje.

Stalinas buvo visai normalus beprotis, kentėjęs nuo didybės manijos.

Rūkymas – lėta mirtis! Bet mes juk ir neskubame…

Meilė uošvei matuojama kilometrais.

Įstatymai egzistuoja tam, kad visi žinotų, ką jie pažeidžia.

Meilė – tai chemijos sritis, o seksas – fizikos.

Periodinė alimentų sistema.

Vyrai gyvena geriau negu moterys, visų pirma – vėliau veda, o visų antra – anksčiau miršta.

Sparnuotos frazės perduodamos iš lūpų į lūpas ir tokiu būdu dauginasi.

Degtinė – mūsų priešas. Bet kas pasakė, kad mes priešų bijom?!

Norite, kad jūsų emaliuoti indai ilgiau tarnautų? Daug kas nori, bet niekam dar nepasisekė…

Mokytis niekada ne vėlu, vėlu pritaikyti įgytas žinias.

Yra sakoma, kad laimės už pinigus nenupirksi. Tereikia žinoti vietas…

Siunčia paprastai ten, iš kur negrįžtama, bet grįžta iš ten, kur nesiuntė.

Iš Nekrasovo darbų valstiečiai sužinojo, kaip blogai jie gyvena…

Kodėl tam, kad baigtume darbą “Windows”, reikia paspausti “Start”?
Kodėl etiketėse rašoma, kad citrinų sultys padarytos iš koncentrato, o skystis indams plauti – iš natūralių citrinų?
Kodėl negaminamas pelių skonio maistas katėms?
Kas ragauja naują “dar geresnio skonio” maistą šunims?
Kodėl sterilizuojama švirkšto adata, kuria atliekama mirties bausmė nuteistajam?
Kodėl lėktuvų negamina iš to paties metalo, kaip ir juodųjų dėžių?
Jei dešrainis yra lėtai iškeptas, ar tai vis tiek yra greitas maistas? O jei valgai irgi lėtai?
Ar kas nors yra nušovęs du zuikius vienu šūviu?
Su Rentgeno aparatu galima matyti kiaurai kūna. Ar yra toks aparatas per kurį galima matyti kiaurai viską? Yra ką tada matytum?
Ką iš tiesų reiškia tas OK?
Ar karvės geria pieną?
Ar žmonės, kurie yra alergiški riešutams taip pat alergiški kokoso riešutams?
Laiptai eina žemyn ar į viršų? Ir ar iš viso eina?
Kodėl negrų padai šviesūs?
Ar gali žuvys ištrokšti?

Gyvenimas – tai solo smuikui klausant publikai, tiktai mokytis groti tenka koncerto metu.
S.Butler

Gyvenimas trumpas, bet nuobodulys pailgina.
J.Renard

Jaunystės požiūriu – gyvenimas yra begalinė ateitis; senatvės požiūriu-labai trumpa praeitis.
A.Schopenhauer

Gyveni tiktai kartą, ir netgi tuo negali būti tikras.
M.Achard

Gyvenimas yra Dievo sapnuojamas sapnas.
J.L.Borges

Gyvenimas yra menas iš nepalankių prielaidų ištraukti palankias pasekmes.
S.Butler

Gyventi – tai tas pats kas mylėti: visi protingi argumentai – prieš, visi sveiki instinktai – už.
S.Butler

Šypsena-tai infekcija, kurią gali pasigauti,kaip gripą,

Kai nusišypsai kažkam, jis ima šypsotis tau.

Eidamas mieste aš nejučiomis vėl imu šypsotis,

Kažkas mane pamato ir nusišypso, suprantu,

Kad tai aš užkrėčiau jį šypsenos gripu.

Viena vienintelė šypsena, tokia kaip mano, gali apkeliauti pasaulį.

Jei nori nusišypsoti, neslepki jos,

Tegu ji tampa epidemija ir keliauja aplink pasaulį,

Tegu pasaulis užsikrečia tavo šypsenos gripu