Išdavystė ir smurtas – tai ietys, nusmailintos abiem galais; tuos, kurie jų griebiasi, jos žeidžia smarkiau, negu jų priešus. (E. Brontė)
Ginklams žvangant, įstatymas tyli. (Ciceronas)
Ištikimos širdys pavojaus valandą glaudžiasi viena prie kitos. (A. Diuma)
Dar nė vienas, žuvęs kovoje už idėją, nemirė veltui. (L. Foichtvangeris)
Karas nieko neišsprendžia ilgesniam laikui. (L. Frankas)
Pralaimėjimas tik tada vertas paniekos, kai po jo seka pasidavimas. (A. Kroninas)
Ir priešas ieško jautriausios stygos. Kad ją nutrauktų. (S. J. Lecas)
Negalima sėkmingai kovoti, jei iš anksto atsisakoma pergalės. (V. Leninas)
Papirkęs niekada nesijauti nugalėjęs. (M. Martinson)
Esti tokių istorinių momentų, kai pralaimėjimai yra šiek tiek vertingesni už pergales. (D. Medvedevas)
Kova be pasiruošimo, be apgalvojimo ir be kitų pritarimo – tai išdavystė. (A. Morkus)
Vaikai ir kareiviai apie mirusius negalvoja. (Ž. P. Sartras)
Pergalė – meilės vaisius. (A. De Sent Egziuperi)
Žmogus teisus tik tiek, kiek jis neapkenčia karo. (A. De Sent Egziuperi)
Žaizdos, kurios padarytos, ginant sąžinės reikalą, turi savyje gydomojo balzamo. (V. Skotas)
Trissyk apsiginklavęs tas, kurio reikalas teisus. (V. Šekspyras)
Narsumas didėja kartu su pavojumi: kuo sunkiau, tuo jėgų daugiau. (F. Šileris)
Kai teisė negali išspręsti, sprendžia jėga. (F. Šileris)
Taikingąjį geriausiai apsaugo pati taika. (F. Šileris)
Karas vienodai apmokestina visus: iš vyrų paima kraują, iš moterų – ašaras. (V. Tekerėjus)
Geras vadas yra tas, kuris sunkiausiomis aplinkybėmis atsimena sudėtingą kiekvieno jam pavesto kovotojo sielą. (A. Tolstojus)
Taika yra pirmoji prielaida kultūrai vystytis. (A. Tolstojus)
Kas nebijo paaukoti gyvybės, randa jėgų ją apginti, kai tik pasitaiko galimybė. (Ž. Vernas)
Kas nugalėjęs keršija, tas nevertas būti nugalėtoju. (F. Volteras)
